- svaimėti
- svaimė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. refl. suvokti, numanyti: Jau tiek anam besvaimė́jas – galvo[je] sukinys Kal. 2. kvailioti: Ans pasigėręs svaimė́[ja] J. \ svaimėti; išsisvaimėti; prasvaimėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
svaimėti
Look at other dictionaries:
išsisvaimėti — Rod išvengti bausmės, išsisukti: Tos melagystės jam tep gerai neišsisvaimė̃s Vrn. Jam šitas darbas neišsisvaimė̃s: vis tiek kada nor sugavęs išpersiu kailį Rud. svaimėti; išsisvaimėti; prasvaimėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prasvaimėti — intr. baigtis gerai, be bausmės: Neprasvaimė̃s! Vis kur pagausiu, tada atsiimsi! Dkš. svaimėti; išsisvaimėti; prasvaimėti … Dictionary of the Lithuanian Language
svainioti — svainioti, ioja, iojo žr. svaimėti 2: Ką svainioji (orig. svainoji)? Ką durniuoji? Ką svaičioji? Ką zauniji? B375 … Dictionary of the Lithuanian Language
